kukūžė

kùkūžė sf. (1) Kbr, Pjv, Grš, kukūžė̃ (3^b) Al, Vlkv, Pns; Kos152, Zp 1. euf. rupūžė: Ugi kas tave prašė, kùkūže! Srd. Ko kabinėjiesi, kùkūže?! Lbv. Daugiau, tu kùkūže, man taip padaryk! Ll. Na, palauk, tu kùkūže! Gs. Su tokiu kukūže nė rask, nė pamesk Krkl. O tu, kùkūže, kur lendi! Lkš. Na, kur tas kukūžė?! V.Piet. Oi tu, kùkūže, kur tu lendi?! Krok. Aš tą kùkūžę pamokysiu! Alk. Paleido visokias kùkūžes (keiksmažodžius) Gs. Rupūže, kùkūže, mėšlo krūva! VšR. 2. GŠ274, Žv gegutė.

◊ kùkūžės ãšaros; Lk naminė degtinė.